Laiškas nuo pavasario

Gavau aš šiandien laišką nuo… pavasario.
Tas šelmis taip ilgai man neparašė.
Nuo pernai metų dingo kaip į vandenį –
Nei laiško, nei žinutės, nei paskambino,
Nors… tiesą sakant, jis ir nežadėjo.

Pati aš jį aklai įsižiūrėjau…
Juk šitaip mergino mane ir rodė dėmesį,
Ne dieną ir ne dvi – visus tris mėnesius…
Kiekvieną rytą, langą vos praverdavau,
Jis vėjo pirštais plaukus man kedendavo
Ir pasivaikščiot vesdavos į gojų,
O ten… žibuoklių lūpom išbučiuodavo.

Kaskart saldžia klevų sula nugirdęs,
Mano akis ir skambų juoką girdavo…
Kai naktimis skaičiavome žvaigždynus,
Jis dovanojo kvepalus alyvinius…

O jau gėlių gėlių – žydėjo visas sodas,
Net takas buvo obelų žiedais nuklotas…
Kartu dar pienių žiedus vynui rinkom,
O štai paskui kažkur staiga jis dingo…
Bet šiandien aš iš džiaugsmo nestygstu,
Jis man parašė – aš grįžtu!